Baldai Lietuvos dvaruose

Pagal: „dvylikakedziu.lt“

 

Akmenos dvaras*. Patys baudžiauninkai gamino baldus. Tik paskutinysis dvaro savininkas J. Jankauskas pamėgo klasikinius tarpukario Lietuvos baldus, gamintus profesionalių meistrų. Iš dokumentų aiškėja, kad daugelis baldų buvo sandėliuojami: jie negalėjo būti panaudojami nedideliuose rūmuose.

Antašavos dvaras*. Lenkijoje privačioje kolekcijoje yra kelios XIX a. ir XX a. pradžios baldų aprašymo bylos. Deja, ir baldai iškeliavo į kaimyninę šalį. Kai kas „nubyrėjo“ pakeliui. Iš dokumentų matyti, kad dvaro savininkai neturėjo gero skonio ir pirko tarpusavyje nederančius baldus. Šalia auksuotos kėdės riogsodavo surūdijusi kaimiška skrynia.

Apytalaukio dvaras. Anglijos meistrų XIX a. II p. gamintas medžiotojo baldų komplektas (panaudota nemažai egzotiškų gyvūnų ragų) saugomas Kėdainių krašto muziejuje. Ten yra ir daugiau baldų: dvi raižytos kėdės ir stalas, dar vienas stalas.

Aristavos dvaras. Išlikęs 1840 m. sekvestro revizijos baldų aprašas: 4 uosiniai stalai, 1 tokio pat medžio sudedamas stalas, 2 dažyti alksniniai stalai, 1 dažyta eglės medžio raižyta skrynia, 7 senos dažytos kėdės, 2 kanapos, 6 egliniai suolai, 4 paprastos lovos, 1 dažyta sena komoda su dviem stalčiais, 1 eglinė skrynia. Kėdainių krašto muziejuje saugoma ampyro stiliaus komoda su 7 stalčiais ir bronzinėmis rankenėlėmis.

Baisogalos dvaras. Rūmus puošę baldai 1915 m. išgabenti į Smolenską.

Bikuškio dvaras*. Vos ne anekdotai sklido apie dvarininkų kortomis praloštus baldus. Vežikai „trofėjus“ kartais nuveždavo ne girtam laimėtojui, o į savo artimųjų namus. „Apsirūpino“ visos apylinkės apsukrieji.

Biržuvėnų dvaras. Didžioji dalis baldų buvo pagaminta XIX a.; kai kurie – amžiaus viduryje Chrapovickiams priklausiusiame Datnovo fabrike. Taip pat name buvo iš Italijos ir Prancūzijos atvežtų  stalelių marmuriniais stalviršiais. Kabinete stovėjo XVIII a. ginklų spinta, kaustyta XVII a. skrynia. Svečių priestato koridoriuje stovėjo knygų spintos, talpinusios 356 knygas.

Bistrampolio dvaras. Žalioji menė buvo apstatyta Viktorijos laikų stiliaus baldais. Baldai nuolat fiziškai „kentėdavo“, nes Bistramai juos vežiojo iš vieno savo dvaro į kitą. Taip jie norėjo išvengti monotonijos, o kai kuriuos akiai įgrįsusius baldus tiesiog išmesdavo ir su pasimėgavimu žiūrėdavo, kas juos priglaus.

Dautarų dvaras*. Išliko 1940 m. baldų ir įvairių meno vertybių apyrašas. Baldai buvo sukrauti išgabenimui į Šiaulių muziejų, bet jo nepasiekė. Kiti baldai paklydo, kai žuvusiojo Rusijos premjero P. Stolypino žmona 1911 m. juos panoro parsigabenti į Kalnaberžę.

Dotnuvos dvaras. Nuo 1832 metė veikė baldų fabrikas (dirbo iš visos Lietuvos ir Lenkijos sukviesti nagingi meistrai), gaminęs prabangius baldus, kurių nemažai buvo skirta savo dvarui. Tarpukariu, steigiant akademiją, dvaro baldai buvo išdalinti mokslininkams ir dėstytojams.

Grinkiškių dvaras. Baldai, pagaminti vietinių meistrų iš uosio ir raudonmedžio. Rūmuose buvo keli iš Gdansko atvežti antikiniai laikrodžiai. Daugelyje baldų vyravo „gyvatuko“ motyvas – šie baldai taip pat atsigabenti iš Lenkijos.

Ilguvos dvaras. XX a. pr. jame stovėjo net du pianinai. Akcentuojami įrėžiais puošti stalų stalviršiai. Minimas Liudviko XVI stiliaus minkštųjų baldų komplektas, stovėjęs menėje, kurioje buvo klausomasi muzikos. Tarpukariu jokių vertingesnių baldų jau nebūta.

Jakiškių dvaras*. Vertino tik faneruotus, kaip dvarininkas sakydavo „švarius“ baldus. Dėl šios priežasties lukštuodami net sugadino kai kuriuos autentiškus natūralaus medžio baldus. Tarpukariu baldais, paveikslais ir lėkštėmis būdavo atlyginamos skolos. Taip kai kuriuos baldus įsigijo įvairūs žydų bankeliai.  

Kelmės dvaras. Žinoma, kad XIX a. salone ir bibliotekoje stovėjo raudonmedžio baldai, indaujose puikavosi senas stalo sidabras, krištolinės taurės, paauksuotas Sevro porcelianas 48 asmenims. Atrodo, kad iš Padubysio palivarko buvo atsigabenti įvairūs baldai, knygų spintos ir lentynos, laikrodžiai, veidrodžiai, fortepijonas užfiksuoti 1843 m. inventoriaus surašyme.

Kurtuvėnų dvaras. Stovėjo kuklūs XIX a. baldai; daugiausia eklektikos stiliaus. 1915 m. mėginta išgabenti į Vakarus, bet „užstrigo“ Virbalio muitinėje.

Laukžemės dvaras*. Vyravo skandinaviško tipo aliejiniais dažais dengti baldai. Dėl pomėgio spalvotiems baldams buvo gadinami net lietuviški bufetai, rašomieji stalai. Pastarųjų buvo dešimtys, nes dvare ruošė ekonomes-sekretores.                      

Lentvario dvaras. Pirmame rūmų aukšte būta turtingos bibliotekos, salon de lecture, kurios sieninėse raudonmedžio spintose buvo sukaupta vertingų istorijos, meno bei beletristikos veikalų. Prisimenamas ir rūmuose stovėjęs raudonmedžio fortepijonas sidabriniais ir juodmedžio klavišais. Dalis vertingos baldų kolekcijos dingo, kai 1915 m. buvo išvežta į Rusijos gilumą.

Paežerių dvaras. Rūmų salėse stovėjo ampyro stiliaus ir seni raudonmedžio baldai. Daug baldų prapuolė juos pervežant į dvarininko sesers dvarą Gižuose.

Pakruojo dvaras. Minima buvus vertingą senovės ginklų kolekciją, turtingą biblioteką ir „stiklinę spintą“ su tabokinių kolekcija, kuri paties savininko įvardinta kaip „carų dovanos“. Interjerams būdingas iškilmingumas ir dalių pusiausvyra. Tokioje aplinkoje puikiai tiko ampyro baldai.

Platelių dvaras. Dalis baldų saugoma Žemaičių „Alkos“ muziejuje. Dar daugiau jų aptikta privačiose kolekcijose.

Pienionių dvaras*. Įspūdingą baldų kolekciją sukaupė dvarininkas Juozapas Siesickis, o tarpukariu juos išpardavinėjo Juozas Šablevičius. Kitais duomenimis, manoma, kad tai buvo daroma su Siesickių žinia. Kitų neparduotų baldų nepavyko išgabenti į Rygą, o iš muitinės jie buvo išgrobstyti.

Plungės dvaras. 1923 m. iš istoriškai labai vertingų daiktų buvo išlikę šie: vėžlio kaulu ir bronza inkrustuoti stalas ir spintelė; XVII a. didelis stalas, inkrustuotas dramblio kaulu. Dalį baldų 1925 m. perėmė M.K. Čiurlionio galerija.

Raudondvario dvaras (Kauno savivaldybė). Garsėjo ampyrine svetaine (išliko nuotraukos). XIX a. viduryje kambarius puošė staleliai su Florencijos ir romėniškomis mozaikomis, įstabus kinų stiliaus stalelis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą į Lenkiją buvo išvežti penki vagonai įvairiausių baldų; didžioji dalis parduota Varšuvos antikvariate „Miniatura“. Veidrodis juodais rėmais atsidūrė Kaune.

Renavo dvaras. Išliko medinės šviesiai dažytos bibliotekos spintos, gamintos apie 1880 m. Rašoma, kad salone stovėjo Liudviko XV stiliaus baldai. Kitų kambarių sienas dengė ištisinės spintos ir indaujos.

Rokiškio dvaras. Yra išlikusios kelios XX a. pr. darytos interjero nuotraukos. 1940 m. sovietų karininkai įsikūrė dalyje rūmų ir naudojosi baldais: minimi fortepijonas, 11 fotelių, kabykla. Senoviniai baldai atsidūrė klubuose, karininkų butuose. Išliko kai kurie valgomojo baldai, indauja.

Skaraitiškės dvaras*. Ir apie 1940 m. vyravo XVIII a. baldai. Dalis „jaunesnių“ baldų pavyko aplinkiniams išgelbėti.

Šaukėnų dvaras. Svetainėje stovėjo kuklus raudonmedžio baldų komplektas. Išdalinti samdiniams už gerą tarnybą. Daug baldų išdalinta už skolas.

Šūklių dvaras. Dvarininkas sales, menes apstatė Liudviko XV epochos baldais. Neabejotina, kad įspūdingai turėjo atrodyti knygų lentynos ir spintos, talpinusios 8000 knygų, tarp kurių būta ir retų manuskriptų, karališkų pergamentų, fotografijos albumų, nuotraukų, monetų ir medalių kolekcijų.

Užutrakio dvaras. Interjerai apstatyti originaliais XVIII a. ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus kopijų baldais, kuriuos grafas J. Tiškevičius atsivežė iš Paryžiaus.

Varputėnų dvaras*. Išliko 1940 m. baldų apyrašas: vyravo XX a. pr. baldai. Dalį baldų spėjo išsivežti dvarininkų giminaičiai.

Veliuonos dvaras. Turtingesnė buvo tik Raudonoji salė – su lubų lipdiniais, geometrinio ornamento parketu, rokoko stiliaus baldais.

Vinkšnupių dvaras. Totorių gamybos baldų raižyboje vyravo arabeskos ir akanto elementai, o koloristikoje – mėlynos bei baltos spalvos.

Vyžuonėlių dvaras*. Dvarininkaitė Marijana Veriovkina baldus apie 1880 m. parsigabeno iš Rusijos. Vyravo tamsios koloristikos beržiniai baldai. Kolekcionavo pavienes kėdes ir krėslus. Mėgo baldus, puoštus veidrodžiais.

Žalpių dvaras. Beveik visi baldai buvo gaminti XVIII a. ir priskiriami kukliam vietiniam rokoko stiliui. Išdalinti samdiniams už ištikimą tarnybą.

Žeimių dvaras. Vietos nagingi meistrai Meslinas bei Misiūnas pagamino ne tik langų rėmus ir filingines duris, bet ir didžiąją dalį baldų. Pirmojo aukšto darbo kabinetas buvo apstatytas minkštais odiniais klubo baldais. Antrasis aukštas: kambarių apstatymas nebuvo labai prabangus. Salone stovėjo dar 1880 m. Rygoje pirktas baldų komplektas, pagamintas iš palisandro medžio, aptrauktas šilkiniu, raštuotu damastu. Buduaro baldai lengvesni ir grakštesni, faneruoti šviesiu medžiu, papuošti bronziniais apkaustėliais. Komplektą sudarė krėsliukai, foteliukai, sekreteras su atlenkiama rašymo lenta, koplytėlės formos bronzinis laikrodis, stovai kambarinėms gėlėms pastatyti. Sentimentus kėlė Napoleono adjutanto, generolo Juozapo Kosakovskio kelioninis lagaminas, pailga tamsaus medžio dėžė, apkaustyta sidabru, inkrustuota perlamutru su savininko monograma ir giminės herbu.

Pastaba: * - šių dvarų dalies baldų likimas yra žinomas ir jie buvo ar yra mūsų duomenų bazėje.  

antikvariniai baldai, senoviniai baldai, apvalus stalai, antikvariniai stalai, senovines spintos, komodos, rasomieji stalai, spinteles, kedes, indaujos , bufetai, kreslai, antikvariniai laikrodziai, skrynios